Teksto analizės paminėjimas paprastai primena literatūros kūrinių nagrinėjimą, sutelkiant dėmesį į tokius aspektus kaip vaizdinė kalba ir pagrindinės temos. Tačiau labai svarbu atidžiai pažvelgti į negrožinius raštus, kaip ir informacinius tekstus. Nors šiuose tekstuose gali trūkti literatūrinių komponentų, tokių kaip metaforos ir simboliai, autoriai priima sąmoningus sprendimus, įtakojančius jų kūrinio reikšmę ir poveikį. Mokymasis vertinti informacinius tekstus pagerina gebėjimą skaityti kritiškesniu žvilgsniu.
Informacinio teksto apibrėžimas
Kai žmonės ką nors įdėmiai tyrinėja, jie labai atidžiai į tai žiūri, kad iš tikrųjų suprastų. Skaitytojai gali tai padaryti su bet kuo, ką skaito, kad išsiaiškintų, ką tai reiškia ir kaip rašytojas tai sudėjo. Atidžiai žiūrėdami į tekstus, kuriuose pateikiama informacijos, skaitytojai stengiasi suprasti, kodėl ir kaip rašytojas tą informaciją pateikia skaitytojui.
Norėdami suprasti, kaip studijuoti tekstą, kuriame pateikiama informacija, pirmiausia turite žinoti, kas yra tokio pobūdžio tekstas. Informacinis tekstas yra negrožinis tekstas, kuris, kaip rodo pavadinimas, informuoja skaitytoją tema. Štai keletas pavyzdžių:
- Vadovėliai
- Moksliniai žurnalai
- Instrukcijų vadovai
- Enciklopedijos
- Biografijos
- Kelionių vadovai
- Kuko knygos
- Verslo ataskaitos
- Sveikatos bukletai
- Teisiniai dokumentai
- Kaip naudotis vadovais
Kasdieniame gyvenime nuolat dalyvaujame informaciniuose tekstuose, įskaitant patį tekstą, kurį šiuo metu skaitote. Atidus šių tekstų studijavimas neapsiriboja vien puslapyje esančių žodžių supratimu; tai apima gilinimąsi į rašytojo ketinimus ir informacijos struktūrą. Atpažindami, kas yra informaciniai tekstai, ir išmokę juos analizuoti, skaitytojai gali geriau suprasti sudėtingus dalykus, iš pasyvių informacijos vartotojų virsta aktyviais, kritiškai mąstančiais ir visą gyvenimą besimokančiais.
Tikslo supratimas
Informacinių tekstų analizė padeda gilintis į tai, kodėl autorius informaciją pateikė tam tikru būdu. Tokių tekstų ketinimai paprastai skirstomi į tokias kategorijas kaip skaitytojo informavimas, linksminimas ar įtikinimas. Atidžiai išnagrinėję šiuos tekstus, skaitytojai gali giliau suprasti sąvokas ir pamatyti, kaip skirtingos idėjos yra tarpusavyje susijusios.
Analizuodami informacinį tekstą, skaitytojai gali kelti klausimų. Tai gali padėti jums atlikti analizę, padėti suprasti teksto struktūrą, turinį ir paslėptus tikslus:
- Koks pagrindinis šio teksto tikslas? Ar tai informuoti, įtikinti ar linksminti?
- Kokia yra pagrindinė teksto mintis ar tezė?
- Kas yra šio teksto tikslinė auditorija?
- Kaip autorius palaiko šią pagrindinę mintį? Kokie įrodymai ar pavyzdžiai pateikiami?
- Kaip autorius naudoja tokius elementus kaip antraštės, iliustracijas ir paryškintą tekstą, kad būtų galima suprasti?
- Koks yra autoriaus tonas ar požiūris į temą? Ar jis neutralus, šališkas ar dar kažkas?
- Kaip skaitytojai gali pritaikyti šiame tekste esančią informaciją?
- Ar autorius naudojasi patikimais šaltiniais ir juos cituoja?
- Kaip šis tekstas siejasi su kitais man žinomais tekstais ar idėjomis?
Informacijos amžiuje taip pat labai svarbu žinoti, ar galima pasitikėti skirtingais informacijos šaltiniais. Analizuodami informacinius tekstus, tokius kaip laikraščiai ar žurnalų straipsniai, skaitytojai gali kritiškai įvertinti turinį ir nustatyti patikimus šaltinius. Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti analizuojant informacinius tekstus, padedančius atskirti patikimus naujienų šaltinius nuo nepatikimos informacijos:
Aspektas | Ko ieškoti | Nurodo |
Analizuojant informaciniai tekstai | • Kaip autorius pateikia informaciją • Kokie elementai naudojami • Informacijos struktūra | Patikimas šaltinis arba nepatikimas |
Patikimi naujienų šaltiniai | • Skaidrios, patikimos naujienos | Patikimas šaltinis |
Nepatikimas informaciniai ženklai | • Nelogiškas pateikimas • Patikimų šaltinių trūkumas • Neaiškus ir netvarkingas | Nepatikima informacija |
Informacinis šališkumas tekstuose | • Pretenzijos, pagrįstos asmeniniais požiūriais • Teiginiai be įrodymų | Spėliokite apie teksto patikimumą |
Informacinio teksto elementų ir struktūrų analizė
Analizuodami informacinius tekstus, skaitytojai turi sutelkti dėmesį į autoriaus samprotavimo komponentus ir bendrą teksto struktūrą. Tai reiškia, kad reikia surasti pagrindinį tikslą, pagrindinę mintį, kam tekstas skirtas ir tekstą patvirtinančius pavyzdžius ar faktus.
Elementai
Pagrindinė informacinio teksto analizės dalis yra teksto elementų, kuriuos autorius naudojo pateikdamas informaciją skaitytojui, nustatymas ir įvertinimas. Šiame sąraše pateikiami elementai, kuriuos rašytojai dažnai įtraukia į informacinius tekstus, kartu su pavyzdžiais.
- Antraštės ir paantraštės. Tai suskirstytų skyrių į tokias dalis kaip „širdis“, „kraujagyslės“ ir „kraujo tėkmė“.
- Paryškintas arba kursyvas tekstas. Pagrindiniai terminai, pvz., „arterija“ arba „vena“, pirmą kartą pasirodžius gali būti paryškinti.
- Diagramos ir grafikai. Diagrama gali parodyti skirtingus kraujo ląstelių tipus.
- Vaizdai ar iliustracijos. Išsamios diagramos gali parodyti širdies kameras, venas ir arterijas.
- Žemėlapiai. Nors šiame kontekste mažai tikėtina, žemėlapiai gali būti naudojami kituose informaciniuose tekstuose, kad būtų rodomi geografiniai duomenys.
- Žodynas. Mokslinių terminų, tokių kaip „kapiliaras“ arba „plazma“, apibrėžimai.
- rodyklė. Abėcėlinis temų sąrašas ir jų aptarimo vieta knygoje.
- Turinys. Skyriaus skyrių apžvalga.
- Santraukos. Skyriaus pabaigoje pateikiama santrauka, kuri padės mokiniams peržiūrėti pagrindines sąvokas.
- Išnašos arba citatos. Tai būtų šaltiniai tyrimams arba papildomas kontekstas pažengusiems skaitytojams.
Informacinių tekstų autoriai pasirenka skirtingus elementus, kad atitiktų savo tikslus. Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai.
Pavyzdys 1:
- Kelionių vadove galite matyti skirtingus skyrius, pažymėtus „Viešbučiai“, „Restoranai“ ir „Atrakcionai“, su nuotraukomis, kuriose pavaizduotos svarbios vietos. Gali būti sąrašų su svarbiais patarimais ir žemėlapiais, kurie padės rasti kelią. Kita vertus, kelionių tinklaraštyje gali būti daugiau asmeninių istorijų ir spalvingų žodžių, naudojant nuotraukas, kad būtų galima pasidalinti kieno nors kelione. Tai nėra taip organizuota kaip kelionių vadovas.
Pavyzdys 2:
- Apsvarstykite naujo išmaniojo telefono vartotojo vadovą. Tikėtina, kad jame bus įvairių skilčių, tokių kaip „Telefono nustatymas“, „Programų naudojimas“ ir „Trikčių šalinimas“, antraštės. Taip pat gali būti paveikslėlių, rodančių, kur yra mygtukai, ir diagramų, iliustruojančių, kaip įdėti SIM kortelę. Priešingai, to paties išmaniojo telefono žurnale gali būti tik patrauklus telefono vaizdas ir keletas pagrindinių pardavimo taškų, nes jo tikslas yra įtikinti jus nusipirkti telefoną, o ne išmokyti juo naudotis.
Tyrinėjant informacinius tekstus, tai tarsi lobio ieškojimas. Autorius kaip užuominas naudoja tokius elementus kaip antraštės, vaizdai ar santraukos, o skaitytojo užduotis yra juos interpretuoti. Šių elementų supratimas atveria pagrindines teksto reikšmes ir įžvalgas. Tai paverčia skaitymą atradimų kelione, praturtina medžiagos supratimą. |
Struktūros
Įvairių tipų informaciniuose tekstuose, pvz., naujienų straipsniuose ir vadovuose, kuriuose ko nors mokoma, paprastai naudojami tam tikri informacijos organizavimo būdai, kad padėtų jums ją veiksmingai suprasti. Jie paprastai turi vieną iš šių struktūrų, tokių kaip priežastis ir pasekmė, problema ir sprendimas arba nuosekli tvarka. Šios struktūros atpažinimas yra labai svarbus norint suprasti turinį ir tobulinti kritinio skaitymo įgūdžius. Tai padeda skaitytojui analizuoti informaciją, padeda suprasti tekstą ir įsitraukti į jį.
Žemiau yra lentelė, kurioje parodytos skirtingos informacinio teksto struktūros. Taip pat paaiškinamas kiekvieno apibrėžimas, pateikiamas pavyzdys ir pateikiami pagrindiniai raktažodžiai, padedantys nustatyti informacijos organizavimo struktūrą.
Struktūra | Aprašymas | Pavyzdys | Raktažodžiai |
Priežastis ir pasekmė | Rodo, kaip vienas įvykis veda į kitą | Rūkymas sukelia sveikatos problemų; Miškų naikinimas sukelia eroziją | „Kadangi“, „nuo“, „dėl to“, „dėl“, „veda“, „priežastys“, „pasekmės“, „dėl to“, „dėl to“, „dėl to“ |
Problema ir sprendimas | Pristato problemą ir siūlo sprendimus | Problema: tarša; Sprendimas: perdirbimo programos | „Problema yra“, „nerimas, kurį reikia spręsti“, „tai išspręsti“, „veiksminga strategija šiai problemai išspręsti“ |
Palyginti ir sugretinti | Išryškina dalykų panašumus ir skirtumus | Palyginkite kates ir šunis; Demokratinės ir autokratinės sistemos kontrastas | „Panašiai“, „priešingai...“, „kita vertus“, „ir... ir...“, „taip pat“, „priešingai“ |
Chronologinė tvarka | Aprašo įvykius tokia tvarka, kokia jie įvyko, arba proceso žingsnius | Istorinė laiko juosta; Recepto instrukcijos | „Pirma“, „Kitas“, „Tada“, „Pagaliau“, „pradžioje“, „viduryje“, „iš eilės“, „žingsnis po žingsnio“, „per“, „po“, „prieš“ |
Aprašymas | Pateikiamas išsamus temos paaiškinimas | Žinomo žmogaus profilis; Išsamus paveikslo aprašymas | „Pavyzdžiui“, „iš tikrųjų“, „išsami analizė“, „pateikiama apžvalga“, „vaizduojama kaip“ |
erdvinis | Apibūdina dalyką pagal fizinę vietą | Kelionių gidas; Kambario išplanavimo aprašymas | „Fizinis išdėstymas“, „išdėstymo aprašymas“, „nubrėžimas“, „apibūdinimas“ |
klasifikacija | Sugrupuokite susijusias idėjas ar objektus į kategorijas | Gyvūnų klasifikacija; Skirtingų rūšių literatūros skirstymas į kategorijas | „Kategorijos į“, „Grupės pagal“, „Suskirstytos į kategorijas“, „Segmentai į“, „Grupavimo kriterijai“, „Suskirstyti pagal“ |
Analizuojant informacinį tekstą taip pat svarbu užduoti teisingus klausimus, kurie priklauso nuo pasirinktos struktūros:
- Priežastis ir pasekmė. Koks yra aprašomas pagrindinis įvykis ar veiksmas? Kaip teksto išdėstymas padeda suprasti, kaip vienas dalykas veda prie kito?
- Problema ir sprendimas. Kokiu būdu teksto struktūra įtakoja tai, kaip skaitytojas supranta problemą ir galimus sprendimus?
- Palyginti ir sugretinti. Kokie dalykai ar temos yra lyginami ir priešinami? Kaip teksto struktūra padeda skaitytojams suprasti sąvokų skirtumus ir panašumus?
- Chronologinė tvarka. Kokie įvykiai ar žingsniai pateikiami tokia tvarka, kokia jie įvyko? Kaip autorius pateikia informaciją, kad skaitytojai suprastų jų tvarką? Kokie perėjimai ar signalai naudojami įvykių sekai nurodyti?
- Apibūdinimas. Kokia yra aprašoma pagrindinė tema ar tema? Kaip aprašymas suteikia išsamų ir išsamų dalyko supratimą?
- Erdvinis. Kokia fizinė vieta ar erdvė aprašoma tekste? Kaip paaiškinimas, kaip viskas išdėstyta erdvėje, padeda skaitytojams geriau suprasti vietą ar aplinką? Kokios pagrindinės savybės ar orientyrai paryškinti erdviniame apraše?
- Klasifikacija. Kas tekste skirstoma į kategorijas arba grupuojama? Kaip klasifikavimo sistema padeda organizuoti ir patikslinti pateiktą informaciją?
Klausimai, kuriuos skaitytojai užduoda apie įvairias teksto struktūras, prisideda prie apgalvoto temos svarstymo. Iš esmės šis būdas pakeičia skaitymą nuo tiesiog žiūrėjimo į žodžius iki įdomios ir aktyvios patirties. Be to, tai padeda žmonėms pamatyti ir pamėgti įvairius informacijos organizavimo būdus ir svarbius dalykus, kuriuos jie gali iš jos pasimokyti.
Teksto struktūrų suvokimas yra veiksmingo skaitymo pagrindas. Atpažindami ir suprasdami modelius, kuriais grindžiamas įvairių tipų tekstas, atveriate duris gilesniam jų detalių ir svarbos įvertinimui. Šių struktūrų įvaldymas ne tik pagerina informacijos įsisavinimą, bet ir patobulina kritinio mąstymo įgūdžius, skatina holistinį požiūrį į tekstų interpretavimą. |
Informacinio teksto pavyzdžio analizė
Šis straipsnis yra informacinio teksto pavyzdys. Tai puiki galimybė analizuoti straipsnį, taip gerinant informacijos įsisavinimą.
Dar kartą perskaitykite straipsnį, atkreipdami dėmesį į paryškintą informaciją, tokią kaip pagrindinė idėja, pagrindiniai apibrėžimai, svarbūs elementai ir struktūra.
Pavyzdžiui:
- Pagrindinę mintį galima rasti pirmoje pastraipoje. Tikėtina, kad autorius įtraukė jį, kad skaitytojas iš karto suprastų, apie ką bus straipsnis, ir įsitikintų, kad prieš skaitydamas daugiau apie tai turi temos kontekstą.
Perskaitę tekstą, pagalvokite, kokius elementus autorius naudojo informacijai perteikti. Galite užduoti sau šiuos klausimus: Kokius metodus naudojo autorius, kad perteiktų šią informaciją? Kaip šie teksto aspektai paveikia asmenį, kuris nėra susipažinęs su dalyku, kad suprastų informaciją? Kas paskatino autorių pasirinkti šiuos konkrečius teksto elementus?
Pavyzdžiui:
- Šio straipsnio autorius naudoja antraštes ir paantraštes, kad aiškiai ir logiškai pateiktų informaciją. Antraštės leidžia lengvai sekti straipsnį ir leidžia skaitytojams praleisti tam tikras dalis, jei jiems reikia informacijos tik apie vieną temos aspektą.
- Autorius taip pat naudoja tokius elementus kaip pusjuodis ir kursyvas, kad paryškintų pagrindinius terminus.
- Straipsnyje naudojami sąrašai ir lentelės, kad skaitytojui pateiktų struktūrizuotą, lengvai skaitomą informaciją. Įtraukus tokius elementus, skaitytojui daug lengviau įsisavinti informaciją, nei analizuoti „sausas“ pastraipas.
- Vaizdai įtraukiami į straipsnį, siekiant pagerinti jo vizualinį patrauklumą ir suteikti spalvų. Be to, šie vaizdai yra specialiai parinkti taip, kad vizualiai rezonuotų su tiksline auditorija, šiuo atveju, studentais.
Be teksto komponentų nagrinėjimo, atkreipkite dėmesį į teksto struktūrą. Paklauskite savęs: kaip autorius naudoja šią struktūrą, kad perteiktų pagrindinę mintį?
Pavyzdžiui:
- Šis straipsnis yra aprašomasis straipsnis. Rašytojas apie skirtingas temos dalis kalba aiškiais skyreliais. Tai padeda skaitytojams suprasti daugelį temos pusių. Žinodami, kaip sudarytas straipsnis, skaitytojai supras visas smulkesnes temas ir svarbius faktus. Pavyzdžiui, autoriaus sutvarkytas kiekvieno tipo teksto struktūros aprašymas supaprastina skaitytojo procesą, leidžiantį patikrinti, ar jis supranta kiekvieną unikalią formą.
Tobulinkite savo teksto analizės įgūdžius naudodami mūsų platformą
Be teksto analizės praktikos, mūsų platforma siūlo specializuotas paslaugas, kurios dar labiau pagerins jūsų įgūdžius ir rašto darbo kokybę. Pavyzdžiui, mūsų korektūros paslauga gali padėti užtikrinti, kad jūsų akademiniai ar profesiniai raštai būtų aiškūs, be klaidų ir efektyviai perteiktų jūsų idėjas. Be to, mūsų pažangūs plagiato tikrinimas įrankiai suteikia papildomo pasitikėjimo, patvirtinančio jūsų darbo originalumą ir vientisumą. Šios paslaugos yra neįkainojamos studentams, mokslininkams ir rašytojams, kurie siekia tobulumo raštu.
Išvada
Pradedant informacinių tekstų analizės kelionę – tai ne tik skaitymo įgūdžių tobulinimas; Tai atverti duris į pasaulį, pripildytą žinių ir įžvalgos. Giliau tyrinėdami šiuos tekstus išmoksite užtikrintai ir kruopščiai rasti kelią per didžiulį informacijos kiekį. Ši kelionė kasdienę skaitymo užduotį paverčia praturtinančia ekspedicija, sužadinančia visą gyvenimą trunkančią aistrą atrasti ir suprasti. Tai ne tik mokymasis geriau skaityti – tai mokymasis giliau suprasti mūsų pasaulį, po vieną tekstą. |